Dar prieš kelias savaites nekantriai laukėme rinkimų Vengrijoje rezultatų, o šiandien stebime šalies išsilaisvinimą iš 16 metų trukusio ministro pirmininko Viktoro Orbano režimo.
„Po rinkimų Vengrijoje šimtai tūkstančių žmonių dalijosi istorijomis apie patiriamus simptomus, panašius į potrauminio streso sutrikimą (angl. trumpinys PTSD). Orbano režimo pabaiga daugeliui buvo panaši į išsilaisvinimą iš destruktyvių, emociškai žalojančių santykių“, – dalinasi ryšių su visuomene ekspertas, socialinių tinklų specialistas ir politologas Krisztianas Szabadosas.
Jau birželio 5 d. „PR Impact Awards“ konferencijoje organizatoriai kviečia gyvai išgirsti jo pranešimą „Neapykantos kampanijos Vengrijoje: kaip visa šalis patyrė PTSD“. Svečias iš Vengrijos nagrinės, kaip rinkimų kampanijos metu buvo kuriama ir pristatoma neapykantos bei baimės retorika, ir kokį poveikį ji turėjo visuomenei.
Bilietą į konferenciją, geriausių komunikacijos projektų pristatymus bei apdovanojimus įsigyti galite čia.
Kas lėmė rinkimų Vengrijoje baigtį?
Rinkimų kova tarp V. Orbano ir tuometinio opozicijos lyderio, dabartinio premjero Peterio Magyaro buvo intensyvi. K. Szabadoso teigimu, rinkimų rezultatą nulėmė keli pagrindiniai veiksniai, kurie „laimingu ir gana retu sutapimu, visi buvo palankūs pagrindinei opozicinei partijai“.
„Esminiais faktoriais tapo ekonominė stagnacija, itin aukštas korupcijos lygis bei nepriklausomos žiniasklaidos pastangos viešinti su valdžia susijusius skandalus. Taip pat auganti socialinių tinklų reikšmė politinėse kampanijose, opozicijos taikyta bendruomenių telkimo strategija bei visuomenės nuovargis nuo valdžios kuriamo melo tinklo“, – kas lėmė sėkmę vardina politologas.
Rinkimų kontekste Vengrijoje buvo aktyviai kuriamos ir neapykantos kampanijos, kurių viena drastiškiausių, anot K. Szabadoso, priklausė V. Orbano vadovaujamai partijai „Fidesz“.
„Šokiruojančių vaizdo įrašų serijoje buvo skleidžiama žinutė, kad vengrai bus mobilizuojami ir siunčiami kariauti į Ukrainą. Šiai žinutei perteikti buvo pasitelktas ir dirbtinis intelektas, kurio pagalba ir buvo sugeneruoti vaizdo įrašai“, – pasakoja viešųjų ryšių ekspertas ir priduria, kad kampanija galiausiai davė priešingą efektą, nei tikėtasi.
Jo nuomone, neapykantos komunikacija gali veikti tik tuomet, kai kartu egzistuoja ir kiti veiksniai – ypač ekonominis nestabilumas arba realios grėsmės, tokios kaip migracija ar karas. „Vien neapykantos retorikos nepakanka, kad būtų pasiekti laukiami rezultatai“, – tvirtina K. Szabadosas.
„PR Impact Awards 2026“ konferencijos tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“
Šių metų „PR Impact Awards“ konferencijos tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“. Paklaustas, kas, jo manymu, mūsų dienomis vyrauja viešojoje erdvėje, K. Szabadosas buvo konkretus: „Manau, kad šiuo metu viešojoje erdvėje vyrauja emocijos ir faktai, kurie sukelia stiprias emocijas.“
Baigiamojo „PR Impact Awards“ konkurso renginio programoje šiemet daug dėmesio skiriama visuomenės poliarizacijai, emocijų vaidmeniui viešojoje erdvėje ir komunikacijai sudėtingomis aplinkybėmis.
Reklamos strategas Tomas Bartninkas skaitys pranešimą apie tikslines auditorijas ir visuomenės susiskaldymą, o „Fantazijos.lt“ įkūrėjas Povilas Klusaitis dalinsis patirtimi komunikuojant nuolatinių viešų kontroversijų akivaizdoje.
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas tradiciškai pristatys Lietuvos komunikacijos rinkos tyrimo rezultatus, o „Inspired UM“ partneris Domantas Gailius aptars pasitikėjimo žiniasklaida ir socialiniais tinklais pokyčius.
Istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas kvies pažvelgti į komunikaciją istoriniame kontekste pokalbyje apie Gedimino laiškus ir atsakys, kodėl jie gali būti laikomi ankstyvuoju Lietuvos strateginės komunikacijos pavyzdžiu.
Konferenciją papildys diskusija „Žiniasklaida 2030: renesansas ar lėta mirtis?“ ir pokalbis su metų TOP komunikatoriais, kurį moderuos Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos narys Artūras Ketlerius.
Vakarinėje renginio dalyje bus paskelbti 21-os konkurso kategorijos bei „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų nugalėtojai. Taip pat sužinosite, kam atiteko „Metų agentūros“ titulas, bus įteikti ir specialiųjų nominacijų – „Verslo nuomonės lyderis (-ė)“ bei „Išbandymas viešumu“ – apdovanojimai.
Pilną renginio programą rasite renginio svetainėje www.primpactawards.com
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Daugiau informacijos www.primpactawards.com