Mokslininkė I. Bartuševičienė: be komunikacijos kitos atsparumo sritys netenka prasmės

Gyvename turbulencinėje aplinkoje, kur viskas gali bet kada pasikeisti – tą įrodė pasaulinė pandemija ir karas Ukrainoje. Tiek mokslininkai, tiek politikos formuotojai teigia, kad turime išmokti gyventi su krizėmis, dėl to labai svarbu stiprinti atsparumą. Būtent atsparumo bei komunikacijos temai šiemet skirta ir birželio 9 d. vyksianti metinė komunikacijos profesionalų konferencija „PR Impact Awards“. Joje pranešimą skaitys ir Mykolo Romerio universiteto tyrėja dr. Ilona Bartuševičienė, su komanda atlikusi organizacijų atsparumo tyrimą.

Mokslininkė teigia, kad atsparios organizacijos pasižymi gebėjimu veikti neįprastų situacijų aplinkoje, reaguoti, atsitiesti, adaptuotis ir, svarbiausia, įgytą patirtį įveiklinti, t. y. krizių metu įgytas žinias bei patirtį integruoti į organizacijų veiklą ir, jau remiantis nauju žinojimu, tęsti savo veiklą.

„Labai svarbu suprasti, kad po krizių situacija niekada nebebus tokia, kaip buvo iki jos. Sukrėtimų metu keičiasi pati organizacija, joje dirbantys žmonės, įgyjama naujų žinių kaip galima veikti kitaip“, – sako dr. I. Bartuševičienė.

Remiantis atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau nei 400 organizacijų, veikiančių Lietuvoje, atsparios organizacijos išsiskiria šiais bruožais – aiškia lyderyste, santykių palaikymu su išoriniais partneriais bei gebėjimu mokytis.

Atsparumo vertinimas atliktas trijų sričių apimtyje, t. y. planavimo (kas vyksta iki krizės), adaptavimosi (situacija krizės metu) ir patirtinis mokymasis (po krizinis laikotarpis).

„Tyrimo metu nustatyta, kad ryšio tarp planavimo ir mokymosi nėra. Tai – lyg du skirtingi poliai. Tačiau adaptavimas veikia mokymosi sritį – organizacijos geba mokytis būtent krizių metu. Žinoma, be tinkamo pasirengimo, toks mokymasis tampa chaotiškas, reaktyvus, pasižymintis padrika komunikacija“, – aiškina mokslininkė.

Pasak jos, Europos socialinio fondo lėšomis finansuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnės organizacijos pasižymi aukštesniu atsparumu bei jo poveikiu paslaugų kokybei.

„Atsparumo vystymui visų pirma svarbu užtikrinti stabilumą. Dažnu atveju tai susiję su ištekliais: finansiniais, materialiais, žmogiškaisiais, gebėjimu šiuos išteklius perskirstyti, kad būtų sutelktas dėmesys į kritines sritis krizės metu. Didesnėse organizacijose įprasta numatyti priemones atsparumo vystymui, stebėjimui. Tuo metu mažesnėse dėl išteklių stokos tam dėmesio yra skiriama mažiau. Visgi, kaip rodo tyrimai, organizacijos dydis neturėtų būti skiriamasis atsparumo vystymo bruožas, nes atsparumas yra ne tik apie išteklius, bet ir apie organizacijų lankstumą, proaktyvumą, gebėjimą greitai reaguoti į aplinką“, – dėsto dr. I. Bartuševičienė.

Vertinant komunikacijos vaidmenį atsparumo kontekste, Mykolo Romerio universiteto tyrėjos teigimu, galima drąsiai teigti, kad komunikacija, nors ir neišskirta kaip atskiras veiksnys atsparumo struktūroje, yra integrali kiekvieno elemento dalis.

„Tai yra horizontalus veiksnys, be kurio visos kitos atsparumo sritys netenka prasmės, – sako ji. – Pavyzdžiui, darbdavio įvaizdis yra stiprus tiek, kiek jį supranta ir palaiko darbuotojai. Situacijose, kur yra kitaip, t. y. daug dėmesio skiriama darbdavio įvaizdžio formavimui ar stiprinimui išorinėje erdvėje, tačiau darbuotojai turi kitą matymą, realybės suvokimą, atotrūkis tarp vadovų ir darbuotojų tik didės. Tai yra trapios, mažą atsparumą turinčios organizacijos bruožas.“

Dr. I. Bartuševičienė pabrėžia, kad išorinė komunikacija taip pat svarbi organizacijos atsparumo stiprinimui, nes gebėjimas tinkamai komunikuoti su visuomene stiprina jos pasitikėjimą pačia organizacija, teikiamomis paslaugomis, ugdo visuomenės gebėjimus naudotis inovatyviomis paslaugomis.

„Vertinant išorės komunikaciją, svarbu paminėti, kad viena iš atsparumo sričių yra būtent partnerysčių stiprinimas iki krizės, t. y. pozicijų derinimas, kaip viena ar kita pusė elgtųsi krizių metu. Tai veda į pasitikėjimą. Žinoma, kertinis klausimas lieka atviras – kas yra ta tinkama komunikacija, kokius kanalus įveiklinti, kaip pasiekti kiekvieną vartotoją jam prieinama forma“, – sako mokslininkė, kurios daugiau įžvalgų išgirs „PR Impact Awards“ konferencijos dalyviai.

Birželio 9 d. konferencijoje paskaitą apie atsparumą ir komunikaciją taip pat skaitys karinės žvalgybos ir viešųjų ryšių ekspertas, dažnai vadinamas „vyriausiuoju Ukrainos žmonių terapeutu“ Oleksijus Arestovyčius, „Circle K Baltic“ viceprezidentas Skirmantas Mačiukas kalbės apie komunikacijos galią kuriant darbuotojų emocinę gerovę, o „Biržų duonos“ vadovas Andrius Kurganovas aptars vadovo lyderystės ir komunikacijos svarbą didinant įmonės atsparumą. Geraisiais savo pavyzdžiais dalinsis „Ignitis grupės“ komunikacijos vadovė Ieva Vozbutaitė-Beliauskė, „BITĖ Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas bei Inovacijų agentūros rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Mažeikienė.

Bilietus į konferenciją „Atsparumo formulė: komunikacijos galia“, geriausių projektų pristatymus bei apdovanojimus vis dar galite įsigyti čia.

Konferencijos dalyvių taip pat laukia pokalbis su „Metų komunikatoriaus“ finalininkais ir, žinoma, daugiau kaip 40 į finalą patekusių geriausių komunikacijos projektų pristatymai.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jubiliejinį 10-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA).

„PR Impact Awards“ partneriai: portalas M360, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bei komunikacijos konsultavimo paslaugų bendrovė „Mediaskopas“.

Rėmėjai: „Biržų duona“, „Vynoteka“, „LIDL Lietuva“. Daugiau informacijos: www.primpacawards.com