„Metų komunikatoriaus“ rinkimų komisijos nariai dalijasi patarimais komunikacijos specialistams

Prieš kelias savaites prasidėję „Metų komunikatoriaus“ rinkimai įsibėgėja. Sulaukę prašymų, organizatoriai nusprendė paraiškų pateikimo terminą pratęsti iki gegužės 7 d. Kol kandidatai pildo paraiškas, komisijos nariai dalijasi įžvalgomis, ko reikia geram komunikacijos specialistui ir kokios yra dažniausios bendravimo su žurnalistais klaidos.

Komisijos nariai sutaria, jog darbas su žiniasklaida komunikacijos specialisto darbe įprastai užima gana svarbią vietą, tačiau ji priklauso ir nuo konkrečių priskirtų atsakomybių.

„Pavyzdžiui, stambioje įmonėje už vidinę komunikaciją atsakingas specialistas su žiniasklaida tiesiogiai turbūt retai bendraus. Jo dėmesys – toje pačioje organizacijoje dirbantys kolegos. Tačiau jei komunikacijos specialistas savo atstovaujamos organizacijos vertybes, pasiekimus ir paklydimus siekia paskleisti viešai, bendravimas su žiniasklaida tampa labai svarbus“, – pavyzdį pateikia „Metų komunikatoriaus“ rinkimų komisijos narys Darius Matas, LRT radijo laidų vedėjas.

Kita komisijos narė, strateginio valdymo konsultacijų įmonės INSYNERGY4 bendraįkūrėja ir partnerė Raminta Stanaitytė-Česnulienė papildo, jog žiniasklaidą ir komunikacijos žmones galima laikyti partneriais, kurių bendradarbiavimas abipusiai naudingas, jei jis aiškus ir sąžiningas. „Tereikia norėti ir įsigilinti į vieni kitų darbo specifiką, suprasti ją, dalintis informacija, pasitarti ir rasti darbinius sprendimus, kurie būtų naudingi abiem“, – sako ji.

Komunikacijos specialistas šiuolaikinėje visuomenėje – būtinybė

Kalbant apie komunikacijos specialistų ir žiniasklaidos santykį, naujienų agentūros ELTA verslo redaktorius Edgaras Savickas pastebi naują tendenciją – jo manymu, vis dažniau iniciatyva dėl informacijos paskelbimo kyla iš komunikatorių pusės, kai anksčiau jos prašyti ir užduoti klausimus pirmiau imdavosi žiniasklaida.

„Nežinau, ar ši tendencija stiprės. Vis dėlto, manau, kad viešajam interesui, kuriam tradiciškai atstovauja žiniasklaida, tai ne visuomet į naudą, nes viešojoje erdvėje vis labiau dominuoja suinteresuotų pusių paskleista informacija“, – pažymi naujienų agentūros ELTA verslo redaktorius.

Kiti komisijos nariai pastebi, jog visgi, komunikacijos specialistų santykis su žiniasklaida tampa vis kokybiškesnis ir glaudesnis. D. Mato teigimu, tam įtakos turi ir socialiniai tinklai, kurie pasaulį pavertė „mažesniu“.

„Technologijos įgalino lengviau bendrauti, bet ir paskatino daugiau komunikuoti. Vis rečiau tenka aptikti kokią įmonę, nevyriausybinę organizaciją, renginį ar dėl kitų priežasčių suburtą žmonių ratelį, kurie dar neturi komunikacijos specialisto, – tikina LRT radijo laidų vedėjas ir priduria, jog gyvename visuomenėje, kurioje būti matomu ir girdimu – tarsi kvėpuoti. – Natūralu, ir žurnalistams su komunikatoriais teks susidurti vis dažniau. Bent iki tol, kol mus visus pakeis dirbtinis intelektas.“

Stanaitytė-Česnulienė priduria, jog jei komunikacijos žmogus nebandys bet kokia kaina „prastumti“ žinutės, o žurnalistai turės laiko ir noro išklausyti visą istoriją ir pabendrauti ne tik skandalų metu, tarpusavio santykis ir toliau tik gerės. „Bet kokie santykiai kuriami nuosekliai ir turi būti grįsti pasitikėjimu. Manau, kad tikrai šiuose santykiuose judame link kokybės, o ne link kiekybės“, – pažymi komisijos narė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos – nesusikalbėjimas ir vien naudos ieškojimas

Nepaisant to, kad santykis keičiasi į gerąją pusę, komisijos nariai įvardija ir dažniausiai pasitaikančias komunikacijos specialistų bendravimo su žiniasklaidos atstovais klaidas.

Mato nuomone, šios dažniausiai atsiranda iš nesupratimo, ką žurnalistas veikia. Jo teigimu, vis pasitaiko, kai į žurnalistą žvelgiama kaip į mikrofoną ar durų rankeną, kurių pagalba galima praverti duris į plačią auditoriją ir būti išgirstam: „Kai žurnalistas tėra įrankis ar priemonė pasiekti tikslą, tada jis užverčiamas įvairiais siūlymais ar prašymais. Tada per mažai dėmesio skiriama turiniui ar formai, nes „vis tiek sueis“.

Komisijos narys dalinasi, kad elektroniniu paštu kasdien jį pasiekia šimtai įvairių pranešimų spaudai ar komunikacijos specialistų laiškų: „Prisipažinsiu, tikrai jų visų neskaitau, tačiau akis užkliūna už tų, kurių autoriai ne tik siekia savo tiesą ištransliuoti, bet pagalvoja bei argumentuoja, kodėl pateikiama informacija galėtų būti svarbi plačiam žmonių ratui.“

LRT radijo laidų vedėjas pastebi, jog vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai susisiekus su komunikacijos specialistu dėl išsamesnio komentaro, gaunamas atsakymas, kad vienintelis tą galintis padaryti žmogus atostogauja ar dėl kitų priežasčių yra nepasiekiamas ir po šių žodžių pasiūloma bandyti laimę kitą kartą. „Papildomų karmos taškų neprideda ir nuožmus atkaklumas būti pastebėtam, kai nesulaukus greito atsako, laiškai ima plūsti aritmetine progresija, virsta telefono skambučiais, SMS ir socialinių tinklų žinutėmis, ir jau ima atrodyti, kad net laiptinės kaimynai informuoti“, – klaidas vardija D. Matas.

Savickas pabrėžia, jog dar viena neretai pasitaikanti klaida – skirtingai suprantamas informacijos kontekstas arba nevienodai vertinama jos svarba. Iš to kyla skirtingi požiūriai, o tada ir kitos klaidos, nulemtos nesusikalbėjimo: „Pavyzdžiui, žurnalistas reiškinį žino tik iš dalies, o komunikatorius jo nepapildo. Tada svarbus kontekstas gali likti nepaminėtas, o visuomenė informuota nekokybiškai.“

Komisijos narė R. Stanaitytė-Česnulienė atkreipia dėmesį, jog jei komunikacijos žmogus dirba be strategijos ir jo vienintelė užduotis bei vertinamas rezultatas yra žinutės spaudoje, tai bendravime su žiniasklaidos atstovais iš anksto užprogramuotas nepasitenkinimas ir nusivylimas. „Ir tuo pačiu, jei žurnalistui iš komunikacijos specialisto reikia tik gandų, skandalų ir nutekintos informacijos, tuomet sunku tikėtis konstruktyvaus bendradarbiavimo“, – pažymi ekspertė.

Koks yra geras komunikacijos specialistas?

Kaip teigia D. Matas, geram komunikacijos specialistui svarbios asmeninės savybės, tokios kaip gebėjimas bendrauti, priimti ir pateikti informaciją – šie bruožai, anot jo, turėtų būti išskirtiniai arba bent geresni nei vidutiniški.

„Toks specialistas be rūpesčių susikalba su kitu žmogumi, bendrauja atvirai ir nuoširdžiai. Jo išlavinti aktyvaus klausymosi įgūdžiai ir draugiškas pokalbio tonas, o pateikiama informacija yra aiški ir nepalieka vietos interpretacijai ar dviprasmybėms“, – ko reikia geram komunikacijos specialistui vardija LRT radijo laidų vedėjas.

Savickas papildo, jog profesionalumą taip pat apibūdina puikios lietuvių kalbos žinios, tikslumas ir atsakomybės jausmas. „Turėdamas šiuos įgūdžius, jis gali informaciją pateikti trumpai ir aiškiai“, – aiškina profesionalas.

„Geras komunikatorius žino, ką šneka. Tai reiškia, kad turi žinių, patirties, išmano temą, kuria komunikuoja, nepilsto iš tuščio į kiaurą ir nemeluoja. Taip pat žino, kodėl komunikuoja, kodėl jo informacija verta viešo pasidalijimo ir kitų laiko. Jo kalbos tikslas yra gražus ir kitiems įdomus. Žinodamas, kam komunikuoja, specialistas pažįsta ir gerbia savo auditoriją, jos laiką, parenka žodyną ir pavyzdžius, artimus jiems“, – sako R. Stanaitytė-Česnulienė.

Jos manymu, jei komunikacijos specialistas atstovauja savo organizacijai, turi ją mylėti, tikėti jos tikslais ir žmonėmis, būti drąsus ir šviesus ambasadorius. „Visko matęs, patyręs ir cinišku tapęs komunikatorius turėtų eiti atostogauti arba keisti darbo kryptį“, – apibendrina komisijos narė.

Paraiškų laukia iki gegužės 7 d.

Konkurso „PR Impact Awards 2023“ organizatoriai primena, jog dalyvauti „Metų komunikatoriaus“ rinkimuose gali įmonės ar įstaigos komunikacijos vadovai ar specialistai, kurių profesinė veikla per pastaruosius metus galėtų būti laikoma pavyzdine organizacijos reputacijos valdymo, įmonės ar jos paslaugų žinomumo didinimo, vidinės komunikacijos, krizių valdymo, kitose komunikacijos srityse.

Kandidatas paraiškos teikimo metu turi būti atsakingas už organizacijos komunikacijos veiklos rezultatus nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. balandžio. Paraiškas teikti ir dalyvauti „Metų komunikatoriaus“ rinkimuose galima „PR Impact Awards“ interneto svetainėje, užpildant pateiktą nesudėtingą formą. Pratęsus terminą, paraiškos priimamos iki gegužės 7 d. 23:59 val.

„Metų komunikatoriaus“ rinkimų nugalėtojas bus paskelbtas birželio 9 d. Vilniuje vyksiančiame baigiamajame „PR Impact Awards 2023“ renginyje, kurio tema – „Atsparumo formulė: komunikacijos galia“. Įsigyti bilietus galite čia.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jubiliejinį 10-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Daugiau informacijos: www.primpacawards.com