Naujas ryšių su visuomene specialistų „šeštasis pojūtis“

Įsivaizduokite, kad galite realiu laiku stebėti, ką jūsų klientai galvoja ir kalba apie jūsų naujienas, naujas paslaugas, produktus, įvykį, straipsnį – ryšių su visuomene specialistams tai reiškia naują „šeštąjį pojūtį“, – ateities vaizdą piešia Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos IPRA prezidentė Svetlana Stavreva, kai su ja stabtelime pasikalbėti apie kintantį komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistų darbą.

Austrijoje IBM dirbanti S.Stavreva birželio 12 dieną gyvai arba virtualiai dalyvaus Lietuvoje organizuojamame didžiausiame komunikacijos specialistų metiniame renginyje „PR Impact Awards 2020“, kuriame nagrinės organizacijų reputacijos kainą. Iki renginio likus pusantro mėnesio, su IPRA prezidente kalbamės gana egzistenciniais klausimais – kur link juda ryšiai su visuomene ir kokios naujos galimybės padės mums dirbti ateityje.

Pasaulyje vis daugiau komunikuojama apie pačią komunikaciją, kuri anksčiau likdavo užkulisiuose. Kaip tai keičia šios srities specialistų darbą?

Taip, šiais laikais komunikacija, ryšiai su visuomene ir su tuo susiję įgūdžiai, kurių prireiks ateityje, yra visuomenės dėmesio centre. Mes esame ketvirtosios pramonės revoliucijos viduryje, kai manoma, kad technologijos ir dirbtinis intelektas per ateinančius 5-10 metų pakeis 100 procentų darbo vietų. Tai apima ir ryšių su visuomene bei komunikacijos ekspertus. Verslo aplinka sparčiai keičiasi ir mes turime pasikeisti.

Vis daugiau organizacijų supranta ryšių su visuomene svarbą, nusisamdo žmones, dažnai ir patys bando komunikuoti, ir tarsi atsiranda šalutinis efektas, kad daugelis žinių atrodo lyg netikros, pernelyg nupudruotos?

Iššūkiai ryšių su visuomene ir komunikacijos specialistams tik didėja, nes pasaulis yra pusiaukelėje link esminio pokyčio, kurį paskatino skaitmeninimas.

Komunikacijos vaidmuo ir toliau įgaus vis daugiau svarbos – nuo pranešimų skleidėjo iki verslo variklio, kuris jungia organizaciją su pagrindinėmis auditorijomis ir įtakos tinklais, padedančiais užmegzti ilgalaikį gyvą dialogą, pagrįstą skaidrumu, pasitikėjimu ir etika.

Komunikacijos profesionalai turi nuspręsti, kaip jie panaudos turimas priemones šiam dialogui sukurti.

Mes jau žinome, kad už netinkamą spaudos pranešimų ar kitų priemonių naudojimą auditorija gali lengvai nubausti, nes žmonės nekreipia dėmesio į šaltinius, kuriais nepasitiki.

Savo žinutes bando pranešti vis daugiau siuntėjų, atitinkamai išauga konkurencija dėl atsiradimo didžiosiose medijose. Kaip su tuo kovoti?

Kai organizacija siunčia naujienas su tikrai nauja informacija, aktualia tikslinei auditorijai ir sukuriančia pridėtinės vertės žmonėms ar verslui, žiniasklaida jas paskelbia.

Ar nemanote, kad pasaulyje sukuriama per daug „naujienų“, turinio?

Visiškai sutinku. Prieš kelerius metus komunikacijos departamentai 100 proc. kontroliavo, kas rašoma organizacijos vardu ir kaip šis turinys paplinta. Prieš keletą metų pagrindiniai pasaulio rašytojai buvo komunikacijos ekspertai ir žurnalistai. Šiandien turime daugiau rašytojų negu skaitytojų – ir organizacijose, ir apskritai pasaulyje.

Tai yra dar viena nauja realybė, kad vis mažiau žmonių skaito, stebi ar kreipia dėmesį.

Ar nėra taip, kad su komunikacija jau persistengiama? Suprantu, kad sunku tylėti, kai apie save garsiai kalba konkurentai, bet kada suprasti, kad gal jau laikas mažinti informacijos?

Taip, kartais tyla gali būti galingesnė už bet kokią žinią. Tačiau kalbame ne apie poreikį mažinti informacijos kiekį, o apie tai, kaip komunikuoti tinkamai ir asmeniškai: bendrauti, kai turi ką nors svarbaus ir vertingo pasakyti tikslinei auditorijai.

Visame pasaulyje kalbama apie tai, kad žmonės pervargę nuo per didelio informacijos srauto. Ką jūs manote?

Remiantis kai kuriomis prognozėmis, iki 2025 m. duomenų apimtys pasaulyje išaugs iki 175 zetabaitų (t.y. 175 trilijonų gigabaitų), arba 23 tūkst. gigabaitų duomenų apie kiekvieną Žemės žmogų. Tai yra daug daugiau nei duomenys, kurių reikėjo žmogui nuskraidinti į mėnulį.

Todėl šiandien mes, ryšių su visuomene specialistai, turime unikalią galimybę iš savo darbinių duomenų ir įžvalgų sukurti svertus, kurie atneša daug daugiau vertės nei tokie rezultatai kaip mūsų video peržiūrų ar paminėjimų žiniasklaidoje skaičius.

Įsivaizduokite, kad galite realiu laiku matyti ir suprasti, ką jūsų klientai mano ir kalba apie jūsų naujienas, naujas paslaugas, produktus, įvykį, straipsnį… Mums, ryšių su visuomene specialistams, tai reiškia naują „šeštąjį pojūtį“, kuriame yra daug daugiau mokslo negu intuicijos, kuria dabar dažniausiai pasikliaujame, kai kyla abejonių.

Šiandien mes jau naudojame duomenis, kurie mums leidžia numatyti susidomėjimo naujienomis ciklus, patikrinti pasirinktos auditorijos nuotaikas ar atskleisti, kas daro didžiausią įtaką konkrečiai temai.

Visa tai suteikia mūsų profesijai visiškai naujus horizontus ir galimybę giliai išmanyti dalykus, apie kuriuos anksčiau tik spėliojome. Tai ir yra mūsų raktas, kaip būti svarbiems savo auditorijai ir subalansuoti savo komunikaciją.