„PR Impact Awards 2026“ komisijos nariai dalinasi patarimais: siunčia ir žinutę „naujokams“

Prasidėjo vidurinis paraiškų teikimo etapas geriausių komunikacijos projektų konkursui „PR Impact Awards 2026“. Šiemet dalyviai kviečiami varžytis 21-oje kategorijoje, o organizatoriai primena, kad vienas projektas gali būti teikiamas ir į kelias skirtingas.

Paraiškas teikti galima konkurso svetainėje www.primpactawards.com iki gegužės 4 d. 23.59 val. Jas vertins daugiau nei 20 Lietuvos ir užsienio profesionalų.

Komisijos nariai dalinasi įžvalgomis, kokie projektai yra laimintys, ir pataria, kaip užpildyti paraišką, kad net ir dalyvaujantiems pirmą kartą pavyktų sužibėti geriausių komunikacijos projektų konkurse.

Kam skirti daugiausiai dėmesio ir kokių klaidų vengti?

Dr. Lina Jakučionienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė ir tarptautinės „PR Impact Awards 2026“ komisijos pirmininkė, įvardina tris svarbiausius sėkmingos paraiškos kriterijus.

„Pirmiausia, reikėtų aiškiai identifikuoti problemą, jos svarbą ir pasirinkimo motyvus. Tuomet didelį dėmesį reikėtų skirti poveikio įrodymui – kokie pokyčiai projekto dėka įvyko ir kokie skaičiai juos patvirtina. Turėkite omenyje, kad patiktukai socialinėje žiniasklaidoje, komentarų, pasidalijimo ar peržiūrių skaičius nėra komunikacijos poveikio įrodymas“, – atkreipia dėmesį L. Jakučionienė.

Kalbant apie techninius paraiškos aspektus, komisijos pirmininkės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad ją sudaro keli tarpusavyje glaudžiai susiję komponentai: idėja, tikslai, uždaviniai, strategija, taktika, komunikacijos priemonės ir projekto rezultatai. „Tarp visų šių dalių būtina išlaikyti vientisumą ir nuoseklų tarpusavio ryšį. Svarbu, kad tikslas būtų nukreiptas į teigiamų pokyčių siekį, o ne vien į priemonių įgyvendinimą. Aprašius visas projekto dalis ir pasiekus rezultatų skiltį, verta sugrįžti prie esminio klausimo: koks buvo mūsų projekto tikslas ir kaip būtent projektas padėjo jį pasiekti?“, – pataria L. Jakučionienė.

Jai antrina ir „PR Impact Awards 2026“ komisijos narys Marius Gurskas, Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius, kuris kviečia dar prieš pildant paraišką labai atidžiai perskaityti vertinimo kriterijus ir, atsižvelgus į juos, pasirinkti tinkamas kategorijas, kurios geriausiai atskleistų projektą. Jis pažymi, jog stipriausios paraiškos dažniausiai yra ne pačios ilgiausios, o geriausiai atsakančios į vertinimo kriterijus.

„Ne mažiau svarbu kaip galima aiškiau apibrėžti ryšį tarp esamos problematikos, tikslo, pasirinktų veiksmų, priemonių ir pasiekto rezultato. O šį įrodant – remtis ne bendrais teiginiais, bet konkrečiais rodikliais, kurie parodytų realų poveikį“, – teigia M. Gurskas.

Komisijos narė, žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė papildo, kad dar vienas svarbus aspektas pildant paraišką – strateginė logika. „Komisija labai greitai pamato, ar sprendimai buvo atsitiktiniai, ar nuoseklūs – ar yra aiški grandinė nuo problemos ir įžvalgos iki veiksmų bei rezultatų. Geriausios paraiškos labai tiksliai įvardija ne tik tai, kokią problemą jos sprendė, bet ir tai, kodėl tai buvo svarbu būtent tuo metu“, – atkreipia dėmesį V. Kairienė.

Ji tęsia, jog svarbu nebijoti parodyti nei iššūkių, nei sprendimų logikos – komisijai tai dažnai yra įdomiau ir vertingiau nei „nupoliruotas“ paviršius. „Kartais būtent atvirumas apie tai, kas neveikė iš pirmo karto ar kur reikėjo ieškoti sprendimų, geriausiai atskleidžia tikrąjį projekto stiprumą“, – įsitikinusi „Mediaskopo“ duomenų strategė.

Dažniausios klaidos

Komisijos nariai išskiria ir kelias dažniausiai pasitaikančias klaidas: perteklinė informacija dažnai užgožia projekto esmę ir trukdo atsiskleisti jo išskirtinumui, paraiškoje išvardinta daug veiksmų, bet nepaaiškinta, kodėl jie buvo pasirinkti ir kokį rezultatą turėjo sukurti, naudojamos abstrakčios formuluotės be pagrindžiančių duomenų, konteksto trūkumas. Dar viena klaida – rezultatų ir veiksmų supainiojimas, kuomet, pavyzdžiui, publikacijų skaičius laikomas rezultatu, o ne veikla.

Jakučionienė svarsto, kad paraiškos rengimo nereikėtų patikėti komandos nariams, kurių indėlis į projektą buvo nedidelis, nes tokiu atveju gali būti sunkiau įtaigiai perteikti idėjos vertę ir tikėjimą ja. Anot komunikacijos profesionalės, ne mažiau svarbu paraiškos pildymo nepalikti paskutinei nakčiai, nes tik pakankamas laiko rezervas leidžia ją parengti profesionaliai, nuosekliai ir kokybiškai. Be to, vertinimo komisijai neigiamą įspūdį gali palikti gramatinės ar stiliaus klaidos, taip pat specifiniam verslo segmentui būdingas žargonas, todėl net ir iš pirmo žvilgsnio smulkios detalės gali turėti įtakos galutiniam vertinimui.

Dalyvaujantiems pirmą kartą

Jei konkurse dalyvaujate pirmą kartą, V. Kairienės teigimu, svarbiausia – atsirinkti tai, kas iš tikrųjų svarbu istorijai, nes paraiška – tai argumentas, kodėl jūsų projektas buvo stiprus. „Labai svarbu nepamiršti ir to, kad komisija nematė jūsų kampanijos „iš vidaus“. Tai, kas jums atrodo savaime suprantama, vertintojams gali būti visiškai neaišku. Jei kažkas nepaaiškinta, vadinasi, to ir nebuvo. Todėl verta sąmoningai patikrinti: ar žmogus, nieko nežinantis apie projektą, suprastų jo logiką ir vertę?“, – pataria komisijos narė.

Ji išskiria ir dar vieną svarbų dalyką – nebijoti paprastumo: „Aiškiai, struktūruotai parašyta paraiška dažnai nugali prieš „įmantriai supakuotą“, bet sunkiai suprantamą. Galiausiai – verta skirti laiko ne tik turiniui, bet ir formai: logiškai struktūrai, aiškiems perėjimams, nuosekliai minčių tėkmei. Net stiprus projektas gali prarasti dalį savo svorio, jei jis pateiktas chaotiškai.“

Jai antrina ir L. Jakučionienė, kuri pataria nebandyti atrodyti įspūdingiau, nei buvo iš tiesų, – kur kas svarbiau aiškiai ir argumentuotai parodyti, kokią problemą sprendėte, kokia įžvalga rėmėtės, ką ir kaip įgyvendinote bei koks poveikis pasiektas.

„Turėkite omenyje, kad tinkamai pasirinkta kategorija padeda kritiškai įsivertinti savo projekto stiprybes. Net jei projektas nelaimėtų, gerai parengta paraiška padeda komandai aiškiau suprasti, kas joje buvo stipriausia, o kas ateityje galėtų būti tobulintina“, – teigia Vilniaus universiteto lektorė.

„Pirmą kartą dalyvaujantiems patarčiau nebijoti ir nemanyti, kad laimi tik dideli biudžetai ar garsiausi vardai. Geras sprendimas būtų pasidomėti praėjusių metų laimėtojų atvejais, jų pristatymu. Komisija pirmiausia vertina ne mastą, o idėjos pagrįstumą, sprendžiamos problemos svarbą ir realų rezultatą. Jei atsakymas į klausimą, kokį realų pokytį atnešė projektas, yra aiškus, tai ir paraiška paprastai būna stipri“, – tvirtina M. Gurskas.

Kokie projektai – laimintys?

Visi komisijos nariai sutaria, joga labiausiai išsiskiria tie projektai, kurie sprendžia realią ir svarbią problemą bei turi pamatuojamą rezultatą. Taip pat išsiskiria drąsūs ir strategiškai pagrįsti, keičiantys elgseną projektai, nustebinantys paprastais, bet netikėtais kūrybiniais sprendimais.

1. Kairienės nuomone, komisijai įsimena kampanijos, turinčios stiprią įžvalgą apie auditoriją – gilesnį supratimą, kas žmonėms iš tikrųjų svarbu.

„Stiprų įspūdį palieka darbai, kuriuose kūrybiškumas nėra savitikslis, o tiksliai tarnauja strategijai ir auditorijos poreikiui. Dažnai laimi tie projektai, kurie sugeba padaryti daugiau, nei buvo galima tikėtis pagal turėtus resursus, ypač jei jų poveikis aiškiai pagrįstas“, – teigia M. Gurskas.

Jis kviečia konkurse aktyviai dalyvauti ir kolegas iš viešojo sektoriaus: „Būtent viešajame sektoriuje komunikacija dažnai padeda spręsti sudėtingus, visuomenei svarbius klausimus, todėl jos vertė yra itin didelė. Linkėčiau teikti paraiškas drąsiai, parodyti ne tik atliktas veiklas, bet ir realų pokytį, kurį jos sukūrė žmonėms, visuomenei, institucijoms ar valstybei.“

O visiems šių metų dalyviams tarptautinės komisijos pirmininkė L. Jakučionienė linki unikalumo – „šiandienos komunikacinio triukšmo kupiname lauke jis tampa kone didžiausia vertybe“.