„Revolut“ vidinės komunikacijos vadovė: mums padeda legenda, kad turėjome mažai šansų tapti sėkmės istorija

Pasaulinės finansų platformos „Revolut“ vidinės komunikacijos vadovė Ieva Elvyra Kazakevičiūtė šypsosi – pasaulyje naujai besiformuojanti sąvoka „hibridinė komunikacija“ jų įmonėje buvo savaime suprantama dar iki pandemijos. Birželio 10 dieną didžiausiame metiniame komunikacijos profesionalų renginyje „PR Impact Awards“, kurio tema „Hibridinės komunikacijos sėkmės formulė“, I. E. Kazakevičiūtė pasakos apie tai, kaip spartaus augimo įmonėje vidinės komunikacijos valdymas nepaklūsta nusistovėjusioms nuostatoms.

„Aš kalbu greitai, tad konferencijoje papasakosiu daug daugiau“, – juokiasi I. E. Kazakevičiūtė, prieš renginį sutikusi duoti interviu apie komunikacijos autentiškumo paieškas ir apie tai, kaip savo unikalią vietą įmonės komunikacijoje randa mažakalbis „Revolut“ įkūrėjas Nikolajus Storonskis.

– Minėjote, kad pasaulį apėmus pandemijai, pajutote spaudimą ir lūkesčius, susijusius su lyderių komunikacija. Kaip ieškojote natūralaus, autentiško būdo parodyti „Revolut“ vadovų bendravimą?

– Kai pamatėme, kokie visgi esame lankstūs ir kaip paprastai „Revolut“ prisitaikė prie nuotolinio darbo, tai padiktavo ir mūsų CEO Nikolajaus Storonskio (Niko) bei kitų vadovų komunikaciją: kadangi visada bendravome labiau kaip specialiosios pajėgos, o ne popamokinis futbolo būrelis, tai ir norėjome išlaikyti. Mūsų CEO niekada nebuvo TED tipo kalbėtojas, kuris dalintųsi įkvepiančiomis citatomis. Turbūt kiekvienas Revoliuteris yra matęs bent vieną jo interviu spaudoje, kuriame Nikas į žurnalistų klausimus atsako vienu ar dviem žodžiais. Todėl buvo aišku, kad nereikia stengtis tokio įvaizdžio kurti ir prasidėjus karantinui.

Dėl to išnaudojome visas kitas stipriąsias jo puses. Tai žmogus, kurį įkvepia rezultatai ir kuris savo darbu įkvepia kitus – todėl susitelkėme ties žinute apie tai, kad dirbant „Revolut“ kiekviena diena yra „the new normal“, kad mes nuo pat pradžių dirbome sau nepalankiomis sąlygomis, ir kad jei dabar, kai visas pasaulis blaškosi nežinioje, mes savo klientams įrodysime, jog jie gali mumis pasitikėti – tai mus katapultuos į visiškai kitą lygmenį. „Revolut“ atveju CEO nėra simbolinė figūra – greičiau jau specialiųjų pajėgų vadas! Todėl ir jo žinutėse nesistengiame kurti kitokio įvaizdžio, kadangi toks nenuoširdumas visada matosi. Tai ir yra komunikacijos autentiškumas: būtų keista, jei CEO siunčiamos žinutės skambėtų vienaip, o susitikus su juo gyvai pamatytum visai kitokį žmogų. Be abejo, tokiai komunikacijai reikalinga atsvara – reikia turėti ir „minkštojo turinio“ apie savo žmones ir jų augimą, įkvepiančias istorijas, komandų laimėjimus. Tokį turinį paskirstėme į kitus kanalus – vidinę Revolut Radio tinklalaidę, rašytinius Meet Your Dream Team interviu, lokalius Town Hallus, ir pan. Plačiau apie tai papasakosiu konferencijoje.

– Daugiau apie „Revolut“ būdingą hibridinę komunikaciją kalbėsite „PR Impact Awards 2021“, bet dabar prisiminkite situaciją prieš metus, pandemijos pradžią, kai komunikacijos taisyklės iš esmės pasikeitė…

– Sakyčiau, hibridinė komunikacija pas mus buvo savaime suprantamas dalykas dar iki to, kai kiti tai pradėjo vadinti „the new normal“. Hibridinė komunikacija tik dar labiau sustiprėjo, nes mūsų augimas bei darbuotojų samdymas nesulėtėjo. Naujose rinkose besikuriančios komandos pradeda diegti savo vidinius komunikacijos kanalus greta jau egzistuojančių globalių.

Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie mėnesinį globalų įmonės Town Hall, ir lokalius Town Halls JAV, Japonijoje, Singapūre ir kitur – dar daugiau dėmesio skiriame procesų automatizavimui bei botams. „Revolut“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip nuotolinė komanda – turėjome biurus trijose šalyse, greitai samdėme darbuotojus, pasklidusius visoje Europoje. Visiem buvo įprasta savo komandose turėti kelis žmones, su kuriais susitinki tik skambučių metu.

Visi jau buvo atradę ir savo gilaus, netrukdomo darbo, ir žinučių peržvelgimo ciklus; įpratę prie projektų valdymo „Jira“ pagalba bei dokumentavimo „Confluence“. Su „Revolut“ vidine komunikacija pradėjau dirbti 2019 m. pabaigoje, vos porą mėnesių iki viską pakeitusio Covid-19. Tuo metu reikėjo aiškiai pasidalinti, kas įmonėje komunikuos kokio turinio žinutes – ar tai būtų operacinis pranešimas, ar IT/kibernetinio saugumo klausimai, biurų valdymo ar strateginės žinutės.

„Revolut“ persikraustymas dirbti nuotoliu būdu įvyko praktiškai per naktį, be operacijų sutrikimo ir dar anksčiau, nei skirtingose šalyse buvo paskelbtas karantinas. Kiek nusistovėjus naujam darbo ritmui, didžioji dalis komunikatorių pasaulyje sujudo ir pradėjo internetinius seminarus apie tai, kaip kardinaliai dabar turi keistis įmonių komunikacija. Vieną silpnumo akimirką jau buvau beveik bepradedanti klausyti, kaip dirba kiti, bet, laimei, greitai susivaldžiau (juokiasi).

– Papasakokite daugiau apie autentiškumo paieškas „Revolut“ komunikacijoje.

– Man labai pasisekė prie „Revolut“ prisijungti dar ankstyvoje įmonės augimo stadijoje, 2017 metais, kai mūsų tebuvo tik kiek virš 200 ir teturėjome mažiau nei 0,5 mln klientų. Tai, kad kartu išgyvenau visą augimą (šiandien turime virš 15 mln. klientų ir per 2,5 tūkst. Revoliuterių), labai padėjo įsisamoninti, kokia tai yra įmonė, kas čia svarbu, kas veža esamus darbuotojus ir pritraukia naujus.

Komunikuojant mums padeda „Revolut“ legenda bei jos pagalba susiformavusios vertybės.

„Revolut“ turėjo mažai šansų tapti sėkmės istorija: įkūrėjams nuo pat pradžių buvo sunku įtikinti investuotojus, kad jų idėją pavyks įgyvendinti; mes veikiame rinkoje, kurioje kiti žaidėjai turi šimtametę veiklos patirtį, milžiniškas komandas ir milijardinius biudžetus. Kad galėtum veikti tokioje aplinkoje, turi turėti ypač stiprų tikėjimą įmonės vizija bei savo komanda. Todėl didelė mano darbo dalis yra pastangos kiekvieną vidinės komunikacijos kampaniją susieti su trimis dalykais: įmonės vizija (ką ir kodėl mes kuriame), strategija (einamieji metų tikslai) bei vertybėmis (kaip mes dirbame ir bendraujame).

Kaip ir absoliučiai bet koks kitas darbas, visų žinučių planavimas prasideda nuo klausimo: „Kokią problemą sprendžiame?“. Visi šie dėmenys turi atsispindėti ne tik siunčiamoje žinutėje, bet ir procese, kurį mes konstruojame, kad ta žinutė būtų sukurta ir išplatinta. Žinau, kad mano žinutės turi nesukelti nereikalingų klausimų ir triukšmo, turi taupyti skaitančiųjų laiką, ir atnešti labai konkrečius rezultatus. Todėl rašytinė komunikacija „Revolut“ seka koja kojon su visame pasaulyje socialinių tinklų diktuojamomis bendravimo taisyklėmis: kartais ištisą sakinį galime pakeisti viena grotažyme, arba specialiai kurtu emotikonu.

Visi mūsų dideli vidiniai projektai turi savo brandingą: įvairių formatų vizualus, GIF’us, emotikonus ir kitką, kas padeda trumpinti tekstines žinutes. Vidinius (tekstinius) naujienlaiškius kartais pakeičiame laišku, kuriame visos tos savaitės naujienos buvo perteiktos tik memes’ais, ateičiai turime ir kitų eksperimentinių formatų.

– Ar komunikacijoje atrastas autentiškumas galioja visam laikui, ar tai nesibaigiantis ieškojimų procesas?

– Įmonei augant ir vystantis, jos autentiškumo supratimas taip pat „fluktuoja“, tačiau pagrindinis identiteto stuburas išlieka. Paprasčiausias pavyzdys: prieš porą metų pagrindinius pranešimus dar pradėdavau žodžiais „Sup, Fam“; vėliau, išgyvenus laukinius startuolio laikus, perėjau prie „Hey guys“; dar vėliau, įsisąmoninus inkliuzyvinės kalbos pagrindus, perėjau prie „Hi Team“ (tuo pačiu atsiremiant ir į vieną iš mūsų vertybių „Dream Team“). Kažkiek keitėsi ir tai, kaip su komanda bendrauja vadovai, tačiau labiau dėl to, kad pradėjo reikėti formalizuoti tą komunikaciją.

Kažkada, kai įmonė tilpo viename kabinete, užtekdavo atsistoti nuo stalo ir tiesiog garsiai pranešti naujienas. Dabar tą patį perteikiame žinutėmis, laiškais, tinklalaidėmis ir pan. Tokius dalykus lemia įmonės branda. Mūsų atveju žinučių esmė apie tai, kas esame, kito nedaug, tačiau kartais reikia peržiūrėti žodžius, kuriais tai išreiški.

„PR Impact Awards 2021“ konferencija ir geriausių projektų apdovanojimai vyks birželio 10 dieną nuotoliniu būdu ir gyvai.