Specialusis apdovanojimas „Išbandymas viešumu“: išrinkite nugalėtoją

Komunikacijos profesionalai sudarė pastaraisiais metais dėmesio centre buvusių viešojo sektoriaus atstovų aštuntuką ir kviečia visus M360 skaitytojus balsuoti – kam šiais metais turėtų atitekti titulas „Išbandymas viešumu 2022“?

Balsuoti kviečiame iki birželio 2 d. 23.59 val., o nugalėtojas paaiškės birželio 10 dieną vyksiančiame didžiausiame metiniame komunikacijos profesionalų renginyje „PR Impact Awards 2022“. Bilietus į renginį galima įsigyti www.primpactawards.com

Geriausiai išbandymą viešumu atlaikiusių kandidatų sąraše – viešojo sektoriaus atstovai, kurie dėl naujai gautų viešų pareigų arba išskirtinio įvykio, aplinkybių per praėjusius 12 mėnesių buvo dėmesio centre ir patyrė ne vieną komunikacijos iššūkį, išsiskyrė savo iniciatyvomis ir komunikacija.

Pernai toks apdovanojimas atiteko Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui, kuris jau rinkimų į parlamentą metu neslėpė savo seksualinės orientacijos, o išrinktas į Seimą tapo jo Žmogaus teisių komiteto pirmininku ir toliau sulaukė ne tik itin daug asmeninio dėmesio, bet net ir grasinimų bei protesto akcijų.

2022 metais specialiesiems apdovanojimams „Išbandymas viešumu“ nominuoti 8 kandidatai:

Arvydas Anušauskas – krašto apsaugos ministras, kurio pečius, Rusijai užpuolus Ukrainą, užgulė šalies visuomenės panikos ir baimių našta. Agresijos kaimynystėje akivaizdoje ministras tapo pagrindiniu viešu asmeniu, kuris turėjo įtikinti, jog Lietuva kartu su sąjungininkais turi visas galimybes apsiginti nuo karinės intervencijos ir okupacijos.

Mantas Bartuška – buvęs įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas. Kilus skandalui dėl kalio trąšų eksporto per Lietuvą ir bendradarbiavimo su nusikalstamu Lukašenkos režimu, iš tuometinio įmonės vadovo reikalauta atsakomybės dėl susidariusios situacijos ir krizės sprendimo. Galiausiai M. Bartuška prisiėmė visą kaltę bei atsistatydino.

Agnė Bilotaitė – vidaus reikalų ministrė. Lukašenkos režimui sukėlus pabėgėlių krizę Lietuvoje ir Lenkijoje, ministrei teko šios krizės valdymo vaidmuo – pateikti greitus atsakymus, kaip šalis tvarkosi su ataka, ir nuraminti visuomenę dėl galimų grėsmių Lietuvos gyventojams.

Arūnas Dulkys – sveikatos apsaugos ministras. Pandemijai nesitraukiant ir pernai omikron atmainai smogus nauja jėga, „medaus mėnuo“ ministrui baigėsi. Dėl priimamų sprendimų ir nepakankamos jų komunikacijos, jis sulaukė vis daugiau kritikos ne tik iš oponentų, bet ir anksčiau jį palaikiusių. Vienu ryškiausių jo veiklos epizodų tapo neįvykusi nacionalinė komunikacijos kampanija bei už komunikaciją atsakingos jo patarėjos pasitraukimas, kuris įvyko dėl visuomenei kilusių klausimų, susijusių su mokėjimu už dalyvavimą laidoje.

Dainius Kreivys – energetikos ministras, kuriam vadovaujant ženkliai pakilo energetinių išteklių ir šildymo kainos. Kainų augimas prasidėjo dar iki Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, o karas jį dar labiau paspartino. Ministrui teko ir vis dar tenka aiškinti situaciją, ieškoti sprendimų bei raminti nepatenkintą visuomenę.

Gabrielius Landsbergis – užsienio reikalų ministras. Siekdamas aktyviai dalyvauti globalioje pasaulio politikoje, rodyti vakarietiškas Lietuvos vertybes ir tvirtą demokratinį pagrindą, ministras priėmė nevienareikšmiškai vertinamą sprendimą dėl Taivano atstovybės atidarymo. Susidūrus su skaudžiomis atsakomosiomis Kinijos sankcijomis Lietuvai, jam teko ieškoti išeities iš sunkios padėties. Vykstant trąšų tranzito istorijai bei prasidėjus Rusijos karinei invazijai prieš Ukrainą, sankcijų klausimas į ministro temų lauką sugrįžo jau kitu kampu.

Renatas Požėla – policijos generalinis komisaras. Lietuvoje siaučiant pandemijai ir suvaržymams, per šalį vilnijo protestų banga, išsiliejusi ir riaušėmis prie Seimo. Policijos generaliniam komisarui teko laviruoti tarp pareigos užtikrinti saugumą ir teisės piliečiams laisvai reikšti savo nuomonę. Jis demonstravo lyderystę, nesislėpdamas už kolegų nugarų, o pats siekdamas dialogo ir su itin aršiai nusiteikusiais protestuotojais.

Remigijus Šimašius – Vilniaus meras, kuriam pastarasis laikotarpis nepagailėjo iššūkių – nuo STT kaltinimų savivaldybės administracijai dėl statybų leidimų bei didžiulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusių skyrybų ir naujų vedybų su projektavimo darbais užsiimančia drauge, iki dalies miestiečių nepasitenkinimą sukėlusios gatvių siaurinimo iniciatyvos. Dėl to sostinės merui teko ne kartą aiškinti savo sprendimus ir laviruoti tarp liaupsių bei kritikos.

Specialiųjų apdovanojimų „Išbandymas viešumu 2022“ nugalėtojas bus išrinktas atsižvelgus į komunikacijos profesionalų ir M360 skaitytojų balsus.

Kviečiame balsuoti – kam atiduodate savo balsą?

Balsuoti galite ČIA.